Apie mane

Pirmoji gija.

Aš esu Rūta Vyšnia. Ir turiu dvi artimiausias veiklos gijas: etninė muzika ir literatūra.

Dar vaikystėje pajutau didelę meilę tradiciniam folklorui, dalyvavau folkloro ansamblyje “Kupars”, kurį per vieną koncertą išgirdusi įsimylėjau akimirksniu. Ten išmokau daug nuostabių tradicinių dainų, sutartinių, ratelių bei skambinti aukštaitiškomis kanklėmis. O kiek kelionių, koncertų, vakaronių ir kalendorinių švenčių su dainom ir šypsenom būta… Ši mano meilė folklorui buvo labai stipri, todėl sugalvojau mokytis ir baigiau muzikinio folkloro magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Studijuodama dar giliau pažinau mūsų tradicinį muzikinį paveldą, giedojau mylimas sutartines, dainavau, šokau, keliavau po Lietuvos kaimus ir ekspedicijų metu bendravau su seneliais, kaimo gyventojais, kurie dar mena savo tėvų, senelių dainas ar pasakojimus apie lietuviškas tradicijas ir papročius. O vakaronės ekspedicijų metu, muzika, šokiai… Bei daug bendraminčių ir draugų skambančio rato sūkuryje.

Po studijų savo patirtį ir sukauptas žinias perteikiu mokiniams mokykloje dirbdama etninės kultūros ir muzikos mokytoja, taip pat vedu įvairius dainavimo užsiėmimus vaikams ir suaugusiems, rengiu edukacijas, dalyvauju renginiuose etno tematika, kalendorinėse šventėse, koncertuose, muzikiniuose projektuose, festivaliuose. Kurį laiką dalyvavau apeiginio folkloro grupėje „Kūlgrinda” ir prisidėjau balsu prie “Austėjos” giesmių CD skambesio. Muzikinė patirtis šioje grupėje dar giliau sustiprino mano meilę tradicinei kultūrai, senajai pasaulėžiūrai. Labai myliu ir domiuosi tradicine kultūra, muzika, dainomis, pasaulėvoka, mitologija ir geriu visa tai į save bei matau didžiulę prasmę tuo dalintis su žmonėmis ir padėti jiems atrasti etninės kultūros grožį, gylį ir prasmę. Viena mano svajonių ir tikslų – sužadinti vaikų ir suaugusiųjų meilę Lietuvai, jos nostabiai gamtai, tradiciniam paveldui, etninei dainai, tradicijoms ir taip kūrybiškai, žaidžiant, naujai per save patiriant prisidėti prie etninės kultūros sklaidos ir gyvavimo šiandien.

Man etninė muzika yra lyg vanduo, kuris atgaivina, ramina kūną, protą ir sielą, kuris įkvepia kūrybos blyksniams. Tai toks prasmingas mūsų prosenelių ir senelių palikimas, dovana, kurią mes šiandien turime galimybę priimti, puoselėti ir taip savotiškai per dainą prisiliesti prie istorijos, praeities ir ją per save prikelti, naujai visu savimi išgyventi, išdainuoti. Tradicinė daina mus sujungia su praeitimi ir leidžia įleisti dabartyje šaknis į gilią, prasmingą dirvą, kurioje ir vėl auga dabarties medžiai su skambančiais istorijos aidais, lapais ir šakom. Dainos tegu skamba visur! Lauke, gatvėje, mašinoje, gimtadienyje, miške, vienumoje, tyloje, o gal net kitoje šalyje, juk kitataučiams įdomu labiausiai tai, kuo mes kitokie ir ką turime savito, etninė muzika ir yra tas unikalus deimantas, kuriuo mes galime džiaugtis ir džiuginti kitus. Tegu skamba, tegu šildo ir džiugina širdis daina ir muzika! Tegu sujungia tada ir dabar į darnią visumą.