Apie kūrybą
Antroji gija – literatūra ir vaizduotės pauštės.
Pasakos, sakmės, dainos, eilės, meninis vaizduotės pasaulis ir kiti teksto paukščiai mane užbūrė, kai buvau dar visai mažytė. Tada braidžiau basom kojom po samanas ir rinkau į saujas žemuoges su mama, kuri ir supažindino su knygų ir vaizduotės žaisme. Ačiū, mama, už tas pačias pasakas sektas tūkstančius kartų. Juk vaikeliui ritmas ir pasikartojanti ta pati istorija suteikia tiek daug gėrio ir ramybės, meilės ir šilumos. Augau… Rašiau mokykloje rašinius, kurie netilpo nei į rėmus, nei į puslapių skaičių. Kūriau eilėraščius rytais, kai švisdavo, o aš stebėdavau tą užburiantį didijį ryto ritualo vyksmą. Sėdėjau prie upės ant lieptelio ir teliškavau kojomis stebėdama medžių šokio atvaizdą vandnyje ir dugną, nusėtą akmenėliais. Tada kūriau dainas ir brazdinau gitara bei rengdavau koncertus upėms, paukščiams ir žvaigždėms bei mylinčioms širdims. Naktim vaikščiojau po tuščias gatves ir žaidžiau su šešėliais, ramybe ir tuo atsiveriančiu tik naktį begalybės alsavimu. Augau, skaičiau, kūriau,skambėjau, klegėjau, sukaus, šokau, nėriau, pamilau, tekėjau, skambėjau, atradau, praradau, patyriau, verkiau, juokiausi, ridenau, verčiausi, lytėjau, ugnį jaukinaus, vandenį sėmiau, erdvynus skrodžiau ir orą, mirgantį nuo gaivios marių dulksnos, regėjau. Augau toliau. Nėriau į lietuvių kalbos ir literatūros studijas ir naktimis su poetais, čia esančiais ir jau nutolusiais, bet aidinčiais širdyse ir knygų puslapiuose, kalbėjau. Su rašytojais ne vieną guršnį liūdesio ir džiugesio, susimąstymo ir polėkio išgėriau. Nakties poetą Novalį pamilau, o rašydama savo baigimajį darbą apie poetą S. Gedą ir mitologiją jo poezijoe, rodos, aiškiau praregėjau. Augau, skleidžiausi toliau. Žydėjau. Nėriau į archeologės M. Gimbutienės matristinį pasaulį, kurį globoja moterys augintojos, gimdytojos, lėmėjos ir laimintojos. Susižavėjau Gimbutienės prikeltu senųjų Europos deivių pasauliu ir mano vaizduotėje gimė Žaliamėlė paukštė deivė, kuri yra pasaulio kūrėja. Keliavau pėdomis ir dviračiu aplink Lietuvą, gėriau į save mylimos Lietuvos gamtovaizdį: rūkus, miškus, pievas, grikių žydinčius laukus, smilgeles, sodus, piliakalnius, debesis lyg kalnynus, jūras mareles, paukštužius, aušrines ir saulėtekius. Tada pajutau, kad laikas pasidalinti su paSaule tuo, ką viduje nešioju. Taip ir užgimė mano pirmoji knyga „Vandenynas ir Žaliamėlė“. Pirmasis knygos pristatymas įvyko Mickevičiaus bibliotekoje Vilniaus senamiestyje skambant sutartinėms, kanklėms, gitaros virpesiams, o po to su muzikiniu knygos pristatymu aplankiau daug Lietuvos miestų ir miestelių, bibliotekų ir kitų meno erdvių. Augom jau kartu su skaitytojais, gera buvo prisiliesti savo šaknimis prie jų šaknų ir susitikti, išties susitikti per aidintį garsą, per žodžius, simbolius, prasmes, archetipus ir per tylą. Juk tyloje skleidžiasi giliausi klodai.
Augu su žaliais medeliais
Ir giedu su paukščiais.
Kuriu su paSaule šviesia.
Su laime, su meile, su daina.